Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės

                                                PATVIRTINTA
                                                Vilniaus rajono savivaldybės rarybos
                                                2007-03-23 sprendimu Nr.T3-73

GYVŪNŲ LAIKYMO IR PRIEŽIŪROS VILNIAUS RAJONE

TAISYKLĖS

 

I.  BENDROSIOS NUOSTATOS

      1. Gyvūnų laikymo Vilniaus rajone taisyklės (toliau taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 23 d. nutarimu Nr.325 „Dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo įgyvendinimo, Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr.117 „Dėl agresyvių šunų veislių, sąrašo patvirtinimo“ ir 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr.242 „Dėl agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių“, Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus ir vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr.4-341/19 „Dėl gyvūnų laikymo daugiabučių namų butuose normos“.
      2. Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės galioja Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visi fiziniai bei juridiniai asmenys. 
      3. Taisyklės numatyti naminių, laukinių, ūkinės paskirties, dekoratyvinių, laboratorinių (eksperimentinių) gyvūnų laikymo ir priežiūros, sanitarijos, higienos bei veterinarijos reikalavimai, aikštelių šunims vedžioti įrengimo, beglobių (benamių) gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimai.
      4. Taisyklėse nustatyta naminių gyvūnų registravimo, apskaitos, mokesčių už paslaugas, gyvūnų vežimo tvarka ir atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą.

II. PAGRINDINĖS TAISYKLIŲ SĄVOKOS

       5. Gyvūnai – visų rūšių gyvūnai, taip pat laukiniai gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.
       6. Laukiniai gyvūnai – nuolat laisvėje gyvenantys bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai bei jų populiacijos.
       7. Naminiai gyvūnai – visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai.
       8. Ūkinės paskirties gyvūnai – visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namų saugojimui, darbo ir kitiems tikslams.
       9. Dekoratyviniai gyvūnai – visi prijaukinti (domestikuoti) ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. Šiai kategorijai priskirti ir laukiniai gyvūnai, laikomi zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose ir gamtininkų stotyse.
       10. Laboratoriniai (eksperimentiniai) gyvūnai – visi gyvūnai, specialiai auginami arba atrinkti laboratoriniams tyrimams ar eksperimentams.
       11. Pavojingi gyvūnai – gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.
       12. Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnaigyvūnai, kuriem s sudaromos dirbtinės sąlygos, kad žmogus galėtų tiesiogiai juos veikti. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, namų sąlygomis laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių susiję su žmogumi gyvūnai. 
      13. Žmogaus elgesys su gyvūnaistiesioginiai ir netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnui. 
      14. Gyvūnų globa – žmogaus veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną arba nesukelia jokių neigiamų pasekmių.
      15. Kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūnų mušimas, tyčinis žalojimas, spardimas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti  tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus.
      16. Gyvūno laikymas – žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvūno egzistavimo zoohigienos sąlygos, komfortas ar diskomfortas.
      17. Gyvūno savininkas – kiekvienas ne jaunesnis kaip 16 metų fizinis arba juridinis asmuo, kuris nuolat arba laikinai augina gyvūną.
      18. Gyvūnų vedimastrumpalaikis vedimas iš vienos vietos į kitą.
      19. Gyvūnų vedžiojimas – ilgalaikis buvimas, vaikščiojimas apibrėžtoje teritorijoje. 
      20. Gyvūnų laikymo vieta – patalpa, aptverta teritorija, vandens telkinys, kuriuose laikomas gyvulys arba gyvūnas. 
      21. Benamiai gyvūnainaminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais. 
      22. Beglobiai gyvūnaipalaidi, be savo šeimininkų viešose vietose esantys naminiai gyvūnai.
      23. Pavojingi šunysšunys, kurie dėl savo biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.
      24. Koviniai šunys – kovoms išvestų veislių šunys ir jų mišrūnai.
      25. Agresyvūs šunyskovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, taip pat kitų pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai, kurie kelia grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Agresyvių šunų veislių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 
      26. Agresyvaus šuns laikymas – žmogaus veikla, nuo kurios priklauso žmonių ar kitų gyvūnų saugumo užtikrinimas.
      27. Atsakingas asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, kuris laiko, veisia, dresuoja, įveža, prekiauja ar kitaip rūpinasi agresyviu šunimi.
      28. Karantino tarnyba – institucija, su kuria savivaldybės administracija sudaro sutartis su benamių gyvūnų gaudymo, karantino, naikinimo, globos, registravimo ir kitiems darbams atlikti.
      29. Daugiabutis gyvenamasis namas – ne mažiau kaip trijų butų gyvenamasis namas. 
      30. Savininko valdagyvenamasis ir juridiškai įteisintas žemės plotas (kiemas, sodas, daržas, ariama žemė, pievos, miškas, vandens telkiniai ir kt.).
      31. Agresyvaus šuns realizavimas – agresyvaus šuns perleidimas kitam asmeniui nuosavybės ar patikėjimo teise.
      32. Agresyvaus šuns paėmimaslaikinas arba visiškas atsakingo asmens teisės disponuoti agresyviu šunimi apribojimas.

III.  DRAUDŽIAMI VEIKSMAI SU GYVŪNAIS

      33. Draudžiama:
      33.1. be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną;
      33.2. gyvūną skandinti, smaugti arba užkasti, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos;
      33.3. treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius; 
      33.4. organizuoti gyvūnų kovas ar kovas su gyvūnais;
      33.5. gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros norint juo atsikratyti; 
      33.6. laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte; 
      33.7. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas medžiagas, kurių naudojimą reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
      33.8. vežti gyvūnus transporto priemonėmis, kurios yra tam nepritaikytos arba netinka tai gyvūnų rūšiai, taip pat vežti gyvūnus be Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka išduoto leidimo (sertifikato) gyvūnams vežti.
      33.9. mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat neigiamai skatinant (baudžiant).

IV. GYVŪNŲ AUGINIMAS, LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

      34. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui. Auginimo ir laikymo sąlygos turi būti parenkamos atsižvelgiant į gyvūno rūšies bei veislės ypatumus. 
      35. Kiekvienas gyvūnas laikomas, šeriamas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo įrengimais.
      36. Savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. 
      37. Leidimus agresyvių šunų ir kitų pavojingų gyvūnų įsigijimui, laikymui, veisimui, dresavimui, prekybai, palaidų specialiai apmokytų šunų laikymui aptvertose saugojimo vietose (atvirų sandėlių, sodų, gyvulių laikymo teritorijose ir pan.) išduoda Vilniaus rajono savivaldybės administracija pagal rajono savivaldybės mero potvarkiu sudarytos komisijos išvadą.  Į komisijos sudėtį  įeina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Vilniaus rajono policijos komisariato, visuomenės sveikatos centro, rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai. Ši komisija taip pat nagrinėja ir konfliktus dėl gyvūnų laikymo ir priežiūros.
      38. Gyvūnų keliamas triukšmas neturi viršyti nustatytų higienos normų. Savininkai turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo galinčio sutrikdyti žmonių ramybę, viešėją rimtį. Gyvūnų savininkas atsako įstatymo nustatyta tvarka, jei kelių aplinkinių valdų, namų, butų savininkai, gyventojai skundžiasi dėl gyvūnų keliamo triukšmo. 
      39. Laikyti šunis, kates bute, privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą. 
      40. Daugiabučių namų butuose buto savininkui leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę arba du šunis, arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus. Kitais atvejais būtina turėti leidimą, kuris išduodamas pagal šių taisyklių 37 punktą.
      41. Draudžiama laikyti gyvūnus bendrabučių tipo gyvenamosiose patalpose su bendra virtuve, daugiabučių namų laiptinėse, rūsiuose, koridoriuose, bendrojo naudojimo ar butų balkonuose, parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių cechuose, skerdyklose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose.
      42. Privačiose valdose gyvūnų laikymo statiniai, kuriuos statyti nereikia leidimo ir projekto derinimo (mažų žvėrelių ir paukščių narvai bei karvelidės, voljerai, būdos ir pan.) turi būti ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninių sklypų ribos. Atstumai gali būti keičiami tik turint kaimynini ų valdų savininkų raštiškus sutikimus. 
      43. Sodų bendrijose ir atvirose valdose prie atskirų statinių šunys turi būti laikomi pririšti arba uždaryti aplinkiniams saugiuose voljeruose. Be raštiško kaimyno sutikimo individualioje valdoje šuo negali būti pririšamas arčiau kaip 5 metrai nuo kaimyno gyvenamųjų patalpų. Agresyvūs šunys – pririšti ar uždaryti ne žemesne kaip 2 metrų aukščio tvora aptvertuose voljeruose.
      44. Agresyvūs šunys gali būti laikomi tik atsakingo asmens atskiroje, nuosavoje, uždaroje (aptvertoje), užrakintoje valdoje ar uždaroje (aptvertoje) valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima. Gyvenant kelioms atskiroms šeimoms – tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą. 
      45. Uždarose, aptvertose, užrakintose savininko valdose, kurių tvorų aukštis garantuoja aplinkinių saugumą (agresyviems šunims tvoros turi būti ne žemesnės nei 2 m, šunys gali būti nepririšti, o prie įėjimo į valdą (išskyrus butus) turi būti pakabintas perspėjamasis ženklas ir užrašas (ženklo forma įvairi). Laikant nepririštus agresyvius šunis, ženklas turi būti baltas, ne trumpesniu kaip 25 cm kraštinių trikampis ar stačiakampis su 3 m pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis ir užrašas – „Nepririštas šuo“. Ženklai turi būti gerai matomi visą parą. Nakties metu ženklas turi būti apšviestas.
      46. Agresyvūs šunys gali būti laikomi įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių (autotransporto) stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose tik turint savivaldybės leidimą (taisyklių 37 punktas). Teritorijos savininkas (nuomininkas) turi laikytis taisyklių reikalavimų ir užtikrinti, kad laikomi šuny s nekeltų grėsmės ir nepakenktų lankytojams. 
      47. Uždarose (užrakintose) patalpose – butuose, gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, ūkiniuose pastatuose ir kt. šunys apsaugai gali būti laikomi nepririšti, o patalpos gali būti be perspėjimo ženklų. 
      48. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti vykdančių specialius pavedimus valstybės, savivaldybės pareigūnų ir tarnautojų bei inžinerinių komunikacijų priežiūrą atliekančių tarnybų darbuotojų (policijos, antstolių, šilumos tiekimo, vandentiekio, dujų, elektros tinklų) saugumą.
      49. Šuns savininkas privalo turėti šuns registracijos pažymėjimą, pasą arba Vilniaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimą. Buto savininkas arba nuomininkas, pasirašęs nuomos sutartį, yra atsakingas už bute laikomo šuns registravimą. 
      50. Viešojoje vietoje esantis šuo turi turėti pritvirtintą (pvz. prie antkaklio) registracijos žetoną.
      51. Jeigu viešojoje vietoje šalia šunų ar kačių nėra šeimininkų, gyvūnai laikomi benamiais (su žetonais – beglobiai).
      52. Savininkai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be savininko priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas.
      53. Gyvūnų savininkai privalo įstatymo nustatyta tvarka atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, gyvybei, jų ir valstybės turtui.
      54. pavojingi gyvūnai gali būti laikomi ir auginami tik pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įpareigotos institucijos. 
      55. Fiziniai ir juridiniai asmenys rinkti zoologines kolekcijas gali tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi jų nustatytos tvarkos. 
      56. Mokymui ir tyrimams gyvūnai gali būti naudojami tik specialiai šiems tikslams veisti ir auginti pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimus ir Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles.

V. GYVŪNŲ VEDIMAS, VEDŽIOJIMAS IR VEŽIMAS

      57. Laiptinėse, koridoriuose, viešosiose vedimo vietose gyvūnai, atsižvelgiant į gyvūnų rūšies bei veislės ypatumus, nešami, laikomi rankose, specialiuose narveliuose, kuprinėse ir pan. ar vedami tik su pavadėliu, agresyvūs šunys – ir su antsnukiu. Šunys ir kiti gyvūnai neturi kelti grėsmės (urgzti, pulti, loti ir pan.), nepakenkti praeiviams, aplinkiniams gyvūnams. Esant pašaliniams asmenims, kitiems gyvūnams, pavadėlis turi būti sutrumpinamas iki 1 m ir šunys vedami prie vedančiojo kojos. Šunys žmonių susibūrimo vietose (autobusų stovėjimo stotelėse, prie parduotuvių, turguje, lifte ir pan.) turi būti su antsnukiais.
     58. Gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad jų gyvūnai neterštų laiptinių ir liftų, o priteršus - išvalyti . 
     59. Šunis galima vedžioti šunims vedžioti skirtose aikštelėse bei laukymėse arba kitose retai žmonių lankomose vietose su pavadėliu. Šis reikalavimas netaikomas medžiokliniams šunims medžioklės metu.
     60. Draudžiama vaikams iki 18 metų ir neblaiviems asmenims vesti ir vedžioti agresyvius šunis.
     61. Savininkų ar kitų asmenų viešoje vietoje vedamas ar vedžiojamas šuo  turi būti su žetonu, liudijančiu gyvūno registraciją.
     62. Draudžiama gyvūnus vedžioti masinio žmonių susibūrimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, pliažuose, skveruose, agresyvius šunis - ir prie gyvenamųjų namų žaliojoje vejoje, parkuose, išskyrus jų pakraščius arba įrengtas šuns vedžiojimo aikšteles. Draudžiama gyvūnus vestis į valstybines institucijas, prekybos ir paslaugų įstaigas.
     63. Draudžiama gyvūnus išleisti vienus į laiptines, bendrojo naudojimo balkonus, kiemus nepriklausomai nuo to, ar šunys su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų.
     64. Vietos, kuriose draudžiama vedžioti šunis, gali būti pažymėtos užrašu ,,Šunis vedžioti draudžiama" arba apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas su įstriža raudona linija iš ženklo kairiosios pusės viršaus į dešiniosios pusės apačią.
     65.Visuomeninėse transporto priemonėse (priemiestiniuose ir tarpmiestiniuose autobusuose, traukiniuose ir kt.) gyvūnus leidžiama vežti pagal galiojančias Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu kelių transportu Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. Keliaudamas savininkas privalo turėti šuns dokumentus, kuriuose nurodoma šuns sveikatos būklė ir skiepai.
     66. Nemokamai vežti gyvūnus keleivinio transporto vietiniais (miesto ir priemiesčio) maršrutais galima tik specialioje taroje: pintinėse, krepšiuose, narveliuose ir kt., neužimant atskiros sėdimos ar stovimos vietos. Gyvūnui užėmus sėdimą ar stovimą atskirą vietą, už ją privaloma nusipirkti visos vertės bilietą, transporto sėdynes, kad nesusiteptų, uždengti užtiesalu. Gyvūnų priterštas vietas gyvūno savininkas nedelsdamas privalo išvalyti. Ne taroje vežamas šuo turi būti su antsnukiu ir pavadėliu.
      67. Ūkinės paskirties gyvūnus ir agresyvius šunis draudžiama vežti visų rūšių keleiviniu transportu.
      68. Ūkinės paskirties gyvūnai turi būti vežami laikantis vežimo taisyklių, kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su  Vilniaus apskrities Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

VI. ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ LAIKYMAS MIESTUOSE IR MIESTELIUOSE

     69.  Miestuose ir miesteliuose ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi savininkų atskirose nuosavose uždarose valdose, uždarose valdose prie nuosavų namų, kuriuose gyvena po vieną šeimą (esant kelioms atskiroms šeimoms - tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą) arba specialiai ūkinių gyvūnų laikymui pastatytuose ūkiniuose pastatuose prie daugiabučių namų.
      70. Miestuose ir miesteliuose ūkio pastatai, kuriuose laikomi ūkinės paskirties gyvūnai, turi būti pastatyti ir statomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 ,,Dėl miestų ir gyvenviečių sodybos''  RSN 151-92.
      71. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo vieta turi atitikti sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimus.
      72. Miestuose ir miesteliuose gyvuliai ganomi tik privačiose ar išsinuomotose teritorijose.
      73. Draudžiama ūkinės paskirties gyvūnus laikyti ir ganyti skveruose, parkuose, pakelėse ir kitose bendrojo naudojimo savivaldybės prižiūrimose teritorijose. 
      74. Draudžiama daugiabučių namų gyvenamosiose ar ūkinės paskirties patalpose (sandėliukuose) ir bendrosios paskirties teritorijose laikyti ir ganyti ūkinės paskirties gyvūnus bei kaupti mėšlą.
     75. Draudžiama pririšti gyvulius šalia kelio taip, kad jie trukdytų eismui.
     76. Mėšlas kaupiamas uždarose patalpose iki 1 kub. m tūrio. Srutos renkamos į sandarią duobę, kuri pripildoma ne daugiau kaip 2/3 tūrio ir kas mėnesį išvaloma bei dezinfekuojama. Miestuose ir miesteliuose draudžiama naudoti srutas dirvai tręšti. 
      77. Kiekvienas galvijų, kiaulių, avių ir ožkų laikytojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pildo laikomų gyvulių apskaitos žurnalą, atsako už turimų gyvulių ženklinimą, informacijos apie gyvulių skaičiaus pokytį pateikimą.
      78. Ūkinės paskirties gyvūnų laikytojai užtikrina, kad laiku būtų imtasi veterinarijos sanitarijos ir ūkinių priemonių:
      78.1. ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos, gardai, loviai, ėdžios ir kiti įrengimai turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami. Mėšlas, srutos ir nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad nebūtų nemalonaus kvapo ir nepriviliotų  musių arba graužikų.
      78.2.  ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpose reguliariai turi būti atliekama deratizacija, dezinsekcija, dezinfekcija;
      79. Gyvulių laikytojai, įtarę, kad jų laikomi gyvuliai serga užkrečiamąja liga, nedelsdami praneša Vilniaus  rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir imasi būtiniausių priemonių, kad liga neplistų.

VII. LAUKINIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS IR LAIKYMAS

   80. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi nustatytos tvarkos, o laikyti - vadovaujantis ir šiomis taisyklėmis.
  81. Atsitiktinai patekę nelaisvėn laukiniai gyvūnai turi būti grąžinti į laisvę, o jeigu to padaryti negalima, - globojami pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus. 
    82. Apie kiekvieną nelaisvėje laikytų ir į laisvę ištrūkusių laukinių gyvūnų pabėgimo atvejį būtina nedelsiant pranešti policijai ir Vilniaus  rajono aplinkos apsaugos agentūrai. Laukinių gyvūnų savininkai arba globėjai privalo savo lėšomis vykdyti šių įstaigų nurodymus dėl privalomo ištrūkusių gyvūnų sugavimo, jeigu juos būtina sugauti dėl kilusios grėsmės žmonių sveikatai arba jeigu Aplinkos ministerijos įgaliota institucija nustato, jog yra hibridizacijos ar konkuravimo su giminingomis rūšimis, epidemijų išplitimo ir buveinių pakitimo pavojus arba kitaip gali būti sutrikdytas ekosistemų stabilumas.

VIII. SANITARIJOS IR HIGIENOS REIKALAVIMAI

     83. Gyvūnų savininkai privalo laikytis sanitarijos bei higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnai nedarytų žalos gyventojų sveikatai, aplinkai, būtų sveiki, švarūs ir prižiūrėti. 
    84. Draudžiama gyvūnus maudyti paplūdimio maudyklėse.
    85.Gyvūnui priteršus koridorių, liftą, balkoną, kitas namo bendrojo naudojimo patalpas ar viešojo transporto priemones, viešojo naudojimo teritorijas (šaligatvius, takus, žaliąsias vejas ir kt.), jo savininkas ar už gyvūną atsakingas asmuo privalo nedelsdamas išvalyti priterštą vietą.
    86. Savininkai, įvesdami į daugiabučius namus gyvūnus, privalo užtikrinti, kad nebūtų teršiamos laiptinės ir kitos bendro naudojimo patalpos.
    87. Draudžiama gyvūnų priežiūrai imti smėlį iš vaikų žaidimo smėlio dėžių bei į jas pilti smėlį su gyvūnų ekskrementais, leisti gyvūnams tuštintis vaikų žaidimui skirtose smėlio dėžėse.
    88. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės prižiūrimos pagal teritorijos tvarkymo ir švaros taisykles. Aikštelės dezinfekuojamos, ekskrementų urnos išvežamos ir dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.

IX. VETERINARINIAI REIKALAVIMAI

    89. Visi gyvūnai turi būti tiriami dėl infekcinių susirgimų, skiepijami nuo užkrečiamų ligų, vadovaujantis veterinariniais reikalavimais kiekvienai gyvūnų rūšiai.
    90. Gyvūnai, kurie yra potencialūs pasiutligės platintojai, kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Šunims ir katėms nuo 3 mėnesių amžiaus privaloma vakcinacija nuo pasiutligės. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, atlikti dehelmintizaciją. Gyvūno savininkas privalo turėti bei įgaliotam pareigūnui pareikalavus pateikti gyvūno vakcinavimo pažymėjimą.
    91. Jei gyvūnas apkandžiojo ar kitaip sužeidė žmones, kitus gyvūnus, apie tai gyvūno savininkas nedelsdamas turi pranešti Vilniaus apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Visuomenės sveikatos centrui, už agresyvų šunį atsakingas asmuo - ir policijos komisariatui, o gyvūną izoliuoti 10 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos gydytojui jį stebėti. Apkandžioti gyvūnai taip pat turi būti izoliuojami ir stebimi.
    92. Gyvūno izoliavimo, stebėjimo sąlygas ir laiką nustato Vilniaus apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o išlaidas apmoka savininkas, kurio gyvūnas apkandžiojo aplinkinius.
    93. Jei gyvūnas nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti gaišeną ir apie tai nedelsiant pranešti Vilniaus  apskrities maisto ir veterinarijos tarnybai.
    94. Šalinant gyvūninės kilmės atliekas, vadovaujamasi Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymu.
    95. Užkrečiamomis ligomis sergančius gyvūnus draudžiama leisti į sveikų gyvūnų laikymo vietas.
    96. Operuoti ir gydyti gyvūnus turi teisę tik veterinarijos gydytojai. Visos skausmą sukeliančios operacijos atliekamos nuskausminus. Gyvūnui susirgus, savininkas privalo kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad būtų diagnozuotas susirgimas ir paskirtas reikiamas gydymas.
    97. Naminius ir ūkinės paskirties gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas, išskyrus atvejus, kai reikia nutraukti sunkiai sergančio gyvūno kančias.
    98. Prekiauti naminiais, ūkinės paskirties ir dekoratyviniais gyvūnais galima specializuotose parduotuvėse ar turgavietėse (kurių vidaus tvarkos taisyklėse tai numatyta), laikantis Valstybinės veterinarinės tarnybos patvirtintų Prekybos naminiais gyvūnais taisyklių reikalavimų. Prekiauti pavojingų veislių šunimis galima tiktai specializuotuose tokių šunų veislynuose. 
    99. Gyvūnų parodos, varžybos gali būti rengiamos tik gavus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštišką leidimą.

X. BENAMIAI (BEGLOBIAI) GYVŪNAI

   100. Draudžiama gyvūną (šunį, katę) padaryti benamiu.
   101. Gyvūnai laikomi benamiais, jeigu viešosiose vedžiojimo vietose, bendrojo naudojimo teritorijose  yra vieni be savininkų, atsakingų asmenų.
   102. Draudžiama benamius gyvūnus naudoti tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesugavus, išskyrus tuos atvejus, kai kyla epizootijos pavojus.
   103. Benamių gyvūnų gaudymą, karantinavimą ir naikinimą organizuoja Vilniaus apskrities savivaldybės administracija.
   104. Draudžiama benamius gyvūnus laikyti, leisti veistis įstaigų, organizacijų, visų nuosavybės formų bei paskirties įmonių patalpose ir kiemuose, daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, kiemuose, garažuose ar jų teritorijose.
   105. Benamiams gyvūnams atsiradus įstaigų, įmonių, organizacijų, daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose, garažuose ar jų teritorijose, privaloma juos surinkti ir perduoti ar padėti surinkti karantino tarnybai. Tose patalpose turi būti atlikta profilaktinė dezinsekcija, deratizacija, dezinfekcija.
   106. Už neleistiną benamių gyvūnų laikymą (veisimą) patalpose (rūsiuose, laiptinėse ir kt.), kiemuose, garažuose ar jų teritorijose atsako ir benamių gyvūnų surinkimo, aplinkos kenksmingumo pašalinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) išlaidas apmoka fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių patalpose, teritorijose benamiai gyvūnai laikomi ir veisiami. 
   107. Jei daugiabučiame gyvenamajame name neįkurta butų ir kitų patalpų savininkų bendrija ar nesudaryta jungtinės veiklos sutartis ir namo bendrojo naudojimo patalpose ar kieme gyvena ir veisiasi benamiai gyvūnai, tai benamių gyvūnų surinkimą, patalpų dezinsekciją, deratizaciją, dezinfekciją organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė. Už  surinktus benamius gyvūnus ir atliktus dezinsekcijos, deratizacijos, dezinfekcijos darbus namo gyventojai atsiskaito pagal pateiktą sąskaitą kartu mokėdami už kitas paslaugas.
   108. Fiziniai, juridiniai asmenys, suradę ir priglaudę benamį gyvūną, privalo apie tai pranešti ar pristatyti gyvūną karantino tarnybai.
   109. Karantino tarnyba, gavusi informaciją apie rastą (pastebėtą) benamį gyvūną, turi jį paimti (sugauti), jei įmanoma, pagal gyvūno identifikavimo požymius nustatyti gyvūno savininką ir jį informuoti. Atsiimdamas gyvūną savininkas privalo sumokėti už jo laikymą ir priežiūrą nustatytą mokestį. Karantino tarnyba privalo visus priimtus, surinktus, sugautus benamius gyvūnus įrašyti į benamių gyvūnų apskaitos žurnalą.
   110. Kai gyvūno savininko nustatyti neįmanoma, pagautas gyvūnas laikomas ne mažiau kaip 10 parų. Dėl ilgesnio laikymo termino nusprendžia  pati karantino tarnyba. Jei per 10 parų savininkas ar asmenys, norintys priglausti gyvūną, nerandami, karantino tarnyba tampa gyvūno savininku arba gyvūnas gali būti numarinamas. Karantino tarnyba turi informuoti visuomenę apie pagautus gyvūnus, rūpintis, kad būtų atrasti gyvūnų savininkai ar gyvūnams surasti nauji savininkai.
    111. Pasimetus gyvūnui, savininkas apie tai privalo pranešti karantino tarnybai.
    112. Gyvūno savininkas, įtariamas gyvūną padaręs benamiu ir gavęs raštišką įspėjimą apie tai, privalo pateikti tai paneigiančią informaciją. Nepateikęs įspėjime prašomos informacijos, gyvūno savininkas vertinamas kaip gyvūną padaręs benamiu.
    113. Jei savininkas nepraneša apie gyvūno dingimą ar, gavęs pranešimą apie rastą jo gyvūną, neatsiliepia, tai savininkas po 10 parų gyvūno laikymo karantino tarnyboje netenka nuosavybės teisių į gyvūną ir yra vertinamas gyvūną padaręs benamiu.

XI. AIKŠTELIŲ ŠUNIMS VEDŽIOTI  ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA

    114. Aikštelės šunims vedžioti gali būti įrengiamos bendrojo naudojimo želdynuose, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose, atsižvelgiant į užregistruotų šunų skaičių.  Žemės plotas aikštelei skiriamas Vilniaus  rajono savivaldybės tarybos sprendimu.
    115. Aikštelės turi būti aptvertos su kieta arba žolės danga. Jose įrengiami suolai, dėžė smėliui, urnos ekskrementams surinkti. Rekomenduojama įrengti šunų dresūrai reikalingą minimalų inventorių.
    116. Aikštelės turi būti prižiūrimos pagal sanitarinius higieninius reikalavimus ir teritorijų priežiūros taisykles. Jos turi būti nuolat valomos, o tamsiu paros metu apšviestos.
   117. Aikštelėse draudžiama vedžioti šunis, neskiepytus nuo pasiutligės, taip pat sergančius arba įtariamus sergant užkrečiamomis ligomis.
   118. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu ,,Aikštelė šunims vedžioti" - ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas.
   119. Aikštelės, smėlio dėžės (duobės), urnos ekskrementams  turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Privaloma sutartis su urnas, aikšteles dezinfekuojančia ir prižiūrinčia įmone.
   120. Už aikštelių įrengimą ir jų priežiūrą atsako seniūnijų seniūnai.
   121. Daugiabučio namo bendrijos spendimu savivaldybės priskirtose prižiūrėti namo teritorijos ribose, kiemuose gali būti skirta teritorijos dalis šunims vedžioti. Už paskirtos teritorijos tvarką ir švarą atsakinga bendrija. Skirtoje aikštelėje turi būti urna kačių, šunų ekskrementams išmesti, ,,žymėjimosi'' stulpeliai. Aikštelės ir ekskrementų urnos turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.

XII. AGRESYVIŲ ŠUNŲ ĮVEŽIMAS, ĮSIGIJIMAS, LAIKYMAS, REGISTRAVIMAS, VEISIMAS, DRESAVIMAS, PREKYBA JAIS BEI JŲ PAĖMIMAS

    122. Agresyvių šunų veislių sąrašas.
    122.1. Kovinių šunų veislės ir jų mišrūnai:
    122.1.1. Amerikiečių pitbulterjeras;
    122.1.2. Bandogas (amerikiečių mastifas).
    122.2. Pavojingų šunų veislės ir jų mišrūnai:
    122.2.1. Amerikiečių Stafordšyro terjeras;
    122.2.2. Stafordšyro bulterjeras;
    122.2.3. Amerikiečių buldogas;
    122.2.4. Argentinos dogas;
    122.2.5. Fila Brasileiro (Brazilų mastifas);
    122.2.6. Kangalas (Turkų aviganis);
    122.2.7. Kaukazo aviganis;
    122.2.8. Pietų Rusijos aviganis.
    123. Agresyvius šunis įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir jais prekiauti gali tik asmenys, turintys savivaldybės išduotus leidimus pagal šių  taisyklų 37 punktą.
    124.  Kovinius šunis, kovinių, pavojingų veislių šunų mišrūnus įvežti į Lietuvos Respubliką draudžiama.
    125. Leidžiama įsigyti, laikyti ir vedžioti tiktai sterilizuotus kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus. Draudžiama veisti ir dresuoti kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus bei jais prekiauti. 
    126. Visi agresyvių veislių šunys ir jų mišrūnai turi būti identifikuoti mikroprocesoriumi arba tatuiruote.
    127. Agresyvius šunis dresuoti gali tik asmenys, turintys Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo pažymėjimą ir savivaldybės išduotą leidimą. Leidimai įsigyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ir jais prekiauti išduodami, sustabdomi ir panaikinami pagal šiose taisyklėse nustatytą  tokių  leidimų išdavimo tvarką (XII skyrius).
    128. Atsakingi asmenys privalo garantuoti, kad agresyvių šunų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, gyvybei, nuosavybei, ramybei, kitiems gyvūnams, nepažeis asmens teisių ir interesų.
    129. Savivaldybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos agresyvius šunis gali paimti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka: 
    129.1. kai atsiranda taisyklių 134.2, 134.3 ir 134.5 papunkčiuose numatyti pagrindai;
    129.2. panaikinus leidimą laikyti agresyvų šunį;
    129.3. sustabdžius leidimo laikyti agresyvų šunį galiojimą, kol išnyks leidimo galiojimo sustabdymo pagrindai;
    129.4. mirus šuns savininkui, kol jo įpėdiniui bus išduotas leidimas laikyti agresyvų šunį; 
    129.5. mirus šuns savininkui, jei įpėdinis nepriėmė palikimo ar įpėdiniui atsisakyta išduoti leidimą laikyti agresyvų šunį.
    130. Šio straipsnio 129.1., 129.2. ir 129.5.  papunkčiuose numatytais atvejais paimti agresyvūs šunys realizuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

XIII. LEIDIMŲ   ĮSIGYTI, LAIKYTI, VEISTI, DRESUOTI AGRESYVIUS ŠUNIS AR JAIS PREKIAUTI,  IŠDAVIMO TVARKA

   131. Leidimai įsigyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ir jais prekiauti (toliau - leidimai) išduodami, sustabdomi ir panaikinami pagal šių taisyklių 37 punktą.
   132. Ne jaunesnis nei 18 metų asmuo, norintis gauti leidimą, privalo Vilniaus rajono administracijai pateikti tokius dokumentus:
-  prašymą, kuriame privaloma nurodyti kartu gyvenančius asmenis, namų knygą;
-  pažymas, kad atsakingas asmuo ir kartu su juo gyvenantys asmenys nėra įrašyti į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, psichinės ligos, nėra teisti už tyčinius smurtinius nusikaltimus, kad jų teistumas išnykęs ar panaikintas;
-  pažymą apie atitinkamos mokymo programos, patvirtintos Vidaus reikalų ministerijos, išklausymą;
-  norintieji gauti leidimą dresuoti agresyvius šunis - ir Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo pažymėjimą.
    133. Juridiniams asmenims leidimai išduodami pateikus juridinio asmens valdymo organo sprendimą paskirti atsakingą asmenį už agresyvų šunį, ir atsakingo asmens dokumentus, nurodytus 132 punkte.
   134. Leidimai neišduodami asmenims:
   134.1. jaunesniems nei 18 metų;
   134.2. įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos;
   134.3. teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus, kuriems teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
   134.4. nepateikusiems pažymos apie atitinkamos mokymo programos, kurią tvirtina VRM, išklausymą;
   134.5. gyvenantiems kartu su asmenimis, nurodytais 2 ir 3 punktuose.
   135. Leidimo galiojimas kasmet pratęsiamas patikrinus privalomus leidimui turėti dokumentus. Atsakingas asmuo, pasikeitus su juo kartu gyvenantiems asmenims, privalo per mėnesį pratęsti leidimo galiojimą.
   136. Pažeidus taisyklių reikalavimus, leidimo galiojimas sustabdomas ir nustatomas terminas pažeidimams pašalinti. Jeigu per nustatytą terminą pažeidimas nepašalinamas arba per vienerius metus šios taisyklės pakartotinai pažeidžiamos, leidimas panaikinamas.
   137.  Leidimas panaikinamas visais atvejais:
   137.1. jei nustatoma, kad leidimui gauti buvo pateikti neteisingi duomenys ar suklastoti dokumentai;
   137.2. jei leidimo galiojimo laikotarpiu atsakingas asmuo ar su juo kartu gyvenantys asmenys buvo įrašyti į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos, teisti už tyčinius smurtinius nusikaltimus, jų teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
   137.3. jei per metus nuo leidimo išdavimo datos atsakingas asmuo neįsigyja agresyvaus šuns.
   138. Sustabdžius leidimo galiojimą ir įgaliotam pareigūnui nustačius, kad pažeidimų pašalinimo laikotarpiu atsakingas asmuo negali turėti agresyvaus šuns, agresyvus šuo atsakingo asmens rašytiniu nurodymu, patvirtintu įgalioto pareigūno, perduodamas prižiūrėti kitam leidimą turinčiam asmeniui ar karantino tarnybai. Atsakingas asmuo privalo karantino tarnybai sumokėti nustatytą mokestį už agresyvaus šuns laikymą ir priežiūrą.
   139. Panaikinus leidimą ir per įgalioto pareigūno paskirtą terminą buvusiam atsakingam asmeniui nerealizavus agresyvaus šuns, agresyvus šuo paimamas ir realizuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
   140. Leidimų išdavimas nemokamas.

XIV.  REGISTRAVIMAS, APSKAITA IR MOKESČIAI

   141. Daugiabučių namų butų savininkai ir nuomininkai privalo seniūnijose pagal  gyvenamąją vietą registruoti jų butuose laikomus  šunis ir gauti registracijos pažymėjimą, žetoną bei mokėti nustatyto dydžio rinkliavą.
  142. Savanoriškai seniūnijose gali būti registruojamos ir daugiabučių namų butuose laikomos katės bei atskirose uždarose privačiose valdose laikomi šunys ir (ar)  katės.
  143. Registruojami nuo 4 mėnesių amžiaus šunys, o naujai įsigyti - per 30 dienų nuo jų įsigijimo.
  144. Daugiabučių namų butų savininkai ir nuomininkai, kurių butuose laikomi šunys, privalo  mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą už šunų registravimą ir laikymą.
  145. Rinkliavos dydis, jos mokėjimo tvarka ir lengvatos nustatomos vietinės rinkliavos nuostatuose už šunų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose, kuriuos tvirtina Vilniaus rajono savivaldybės taryba.
 146. Savanoriškai registruojant seniūnijose šunis arba kates, imamas mokestis už paslaugą, kurios dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vilniaus  rajono savivaldybės taryba.
 147. Registracijos pažymėjime privalomai įrašoma vietinės rinkliavos už šunų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose arba mokesčio už šuns (katės) registravimo paslaugą sumokėjimo data ir sumokėta suma,  kuri patvirtinama patikrinusio mokėjimo dokumentą seniūnijos darbuotojo parašu ir seniūno antspaudu.
 148. Pametęs šuns registracijos dokumentus ir (ar) žetoną, savininkas privalo kreiptis į seniūniją, kur išduodamas registracijos pažymėjimo dublikatas ir naujas žetonas. 
 149.  Vietinė rinkliava už šunų registravimą ir (ar) laikymą sumokama vieną kartą per metus iki  kovo 1d.
 150. Vietinės rinkliavos už šunų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose  lėšomis disponuoja Vilniaus  rajono savivaldybės taryba.
 151. Naujai įsigijus šunį, kuris bus laikomas daugiabučiame name, gyvūnas per 30 dienų nuo jo įsigijimo turi būti užregistruojamas seniūnijoje ir sumokama vietinė rinkliava už einamus metus. 
 152. Daugiabučiuose namuose draudžiama laikyti neregistruotus šunis. Už bute laikomo šuns registravimą  yra atsakingas buto savininkas arba nuomininkas,  pasirašęs nuomos sutartį.
 153. Agresyvius šunis, nepriklausomai nuo statinio, kuriame jie laikomi,  tipo, privaloma registruoti seniūnijose pagal gyvenamąją vietą.
 154. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintai gyvūnų identifikavimo ir registravimo tvarkai, šių taisyklų 141, 142, 146, 147, 148, 151 punktai netenka galios, o vadovaujamasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta gyvūnų registravimo tvarka.

REIKALAVIMAI BITYNAMS

  155. Bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą, kurį išduoda apskričių, miestų, rajonų teritorinės Valstybinės maisto ir  veterinarijos tarnybos.
  156. Įsigijus bityno pasą, ne vėliau kaip per 30 dienų, visi bityno aviliai turi būti sunumeruoti (numeris tvirtinamas bitininkui priimtinoje vietoje).
  157. Išvežus bityną ar jo dalį prie medingųjų augalų, jis turi būti pažymėtas įspėjamuoju ženklu „Atsargiai bitės“. Ant įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris.
   158. Prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, susijusius su avilių atidarymu, turi būti įspėjami asmenys, kurie gali nukentėti dėl bičių suerzinimo atidarius avilius.
   159. Bitynai turi laikytis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų veterinarinių reikalavimų.
   160. Atstumas nuo vandens telkinių, kurie naudojami gyventojų poilsiui, sportui, gyvuliams girdyti – ne mažiau kaip 100 m, arba bitynas turi būti aptvertas tvora, apsodintas gyvatvore, ne žemesne nei 2 m aukščio.
   161. Avilių lakos turi būti atgręžtos į bičių savininko sklypo vidurį.
   162. Sodų bendrijoje, gyvenamosiose vietovėse:
   162.1. laikyti ne daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 žemės are;
   162.2. atstumas nuo tako, kuriuo vaikščioja žmonės – ne mažiau kaip 10 m;
    162.3. . atstumas nuo vieškelio – ne mažiau kaip 20 m;
    162.4. atstumas nuo kito žemės sklypo savininko sklypo ribos – ne mažiau kaip 5 m;
    162.5. jei nesilaikoma 162.1. punkto rekomendacijų, turi būti visų besiribojančių teritorijų   kaimynų raštiškas sutikimas, laikyti toje teritorijoje bites;
    162.6. jei nesilaikoma 162.2 ir 162.3 punktų rekomendacijų, bitynas turi būti aptvertas tvora arba apsodintas gyvatvore ne žemesne kaip 2 m aukščio;
    162.7. jei nesilaikoma 162.4. punkto rekomendacijų, turi būti kaimynų, su kuriais atstumai neišlaikomi, raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites.
    163. Reikalavimai vežiojamam bitynui:
    163.1.atstumas nuo kaimyninių pastatų ar gyvulių ganyklų ne mažiau kaip 50 m;
    163.2.bičių laikytojas, kuris stato avilius arti medingųjų augalų savininko žemės sklypo, raštiškai susitaria su medingųjų augalų sklypo savininku.
    164. Reikalavimai bitynams  taikomi aktyvios bičių veiklos metu.
    165. Bešeimininkio spiečiaus nuosavybė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.60 straipsnio nuostatomis.
    166. Ginčai, vykstantys tarp asmenų, susijusių su bitininkyste, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiais reikalavimais ir kitais teisės aktais.
    167. Šiuos reikalavimus pažeidę bičių savininkai (laikytojai) nukentėjusiems asmenims atlygina žalą savanoriškai arba per teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.“

XV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

  168. Šunų ir kačių apžiūrų, parodų, lauko bandymų, medžioklės, kinologinės krypties sportinių varžybų metu, vykdant policijos, priešgaisrinės apsaugos, stichinių nelaimių likvidavimo tarnybų užduotis, taikomi kiti veterinariniai, sanitarijos ir higienos reikalavimai.
 169. Gyvūnų parodos, varžybos gali būti rengiamos tik gavus raštišką Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos ir  Vilniaus  rajono savivaldybės administracijos leidimą.
 170. Leidžiama steigti šunų ir kačių prieglaudas, viešbučius, kirpyklas ir kitas šiuos gyvūnus aptarnaujančias įstaigas. Jų veiklą reglamentuoja įregistruoti nuostatai, suderinti su Vilniaus  visuomenės sveikatos centru, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba ir Vilniaus  rajono savivaldybės administracija.
 171. Gyvūnais galima prekiauti tik Vilniaus  rajono savivaldybės nustatytose vietose ir gyvūno savininko privačioje valdoje.
 172. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti kitam savininkui, paimti parduoti arba numarinti.
 173. Savininkai, laikantys gyvūnus pasipelnymo tikslais, turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą.
 174. Šių taisyklių vykdymą kontroliuojantys pareigūnai, nurodyti Administracinių teisės pažeidimų kodekse, turi teisę:
 174.1. įeiti į patalpas, teritorijas, kur laikomi gyvūnai;
 174.2. įeiti į butą turėdami teismo sprendimą ar buto savininko (nuomininko) sutikimą, jei nesilaikoma šių taisyklių;
 174.3. reikalauti iš savininkų būtinų dokumentų, informacijos ir paaiškinimų gyvūno apsaugos  klausimais;
 174.4. pateikti apylinkės teismui ieškininį pareiškimą, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūno savininko priklausančių aplinkybių;
 174.5. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo, naudojimo reikalavimų pažeidimus;
 174.6. pažeidėjams surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą ar skirti nuobaudą vietoje.
 175. Už šių taisyklių pažeidimus taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
 176. Fizinių ir juridinių asmenų teisės:
 176.1. globoti gyvūnus, jei ši globa neturi neigiamų pasekmių gyvūnams ir žmonėms, propaguoti gyvūnų globą;
 176.2. reikalauti, kad būtų traukiami atsakomybėn asmenys, tyčia kenkiantys gyvūnams.
 177. Fizinių ir juridinių asmenų pareigos:
 177.1. pagal išgales pasirūpinti sužeistais gyvūnais, pranešti apie juos kompetentingoms institucijoms;
 177.2. gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nesužeistų žmonių ar kitų gyvūnų, nedarytų žalos kitų savininkų turtui.
 178. Šių taisyklių kontrolę vykdo įgalioti Vilniaus  rajono savivaldybės administracijos darbuotojai, Vilniaus  rajono policijos komisariato, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento  Vilniaus rajono agentūros, Vilniaus  visuomenės sveikatos centro, Vilnius apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir kitų kontroliuojančių valstybės institucijų pareigūnai.

 

________________________

 

Biudžetinė įstaiga Vilniaus rajono savivaldybės administracija ,Rinktinės 50, LT-09318 Vilnius
tel.: (8-5) 275 1961
faks.: (8-5) 275 1990
El.p.: vrsa@vrsa.lt
Juridinių asmenų registras, įstaigos kodas 188708224
Sprendimas: UAB Interneto svetainiu dizainas